Reikšmė baltų kalbose: kognityvinė tyrimų perspektyva

 

Organizatoriai:


 

Aprašymas:


Jau keletą dešimtmečių stebimas susidomėjimas kognityviniais mokslais ir jų teikiamomis galimybėmis nagrinėti kalbos klausimus. Be abejo, daugiausia dėmesio skiriama įvairių kalbos vienetų semantikai: afiksų ir „mažųjų žodžių“ (prielinksnių, dalelyčių) polisemijai, pavienių leksemų, junginių ar sakinių reikšmėms, diskurso analizei, konceptualiajai metaforai skirtingų tematikų diskursuose, figūratyviajai kalbai bei kitiems reikšmės aspektams. Semantinė analizė ir reikšmių motyvacijos paieškos dominuoja ir baltų kalboms skirtuose tyrimuose, kuriuose nagrinėjama erdvės ir laiko raiška linksniais ir prielinksniais (žr., pvz., Apse 2011; Šeškauskienė ir Žilinskaitė-Šinkūnienė 2015; Žilinskaitė-Šinkūnienė et al. 2019;  Žilinskaitė-Šinkūnienė ir Šeškauskienė 2021), veiksmažodžiais ar jų priešdėliais (Mikulskas 2005; Šeškauskienė 2021). Fleksinių kalbų tyrimais verifikuojami bei tikslinami ir tam tikri metodologiniai aspektai, diskutuojama bei skatinama ieškoti specifiškesnių, konkrečiai kalbai aktualių analizės kriterijų (žr., pvz., Urbonaitė et al. 2019). 

Šia sekcija norime suburti tyrėjus, besidominčius kognityvine reikšmės analize, ir kviečiame teikti pranešimus, susijusius su reikšmės problematika vienoje ar abiejose baltų kalbose ar gretinant jas su kitomis kalbomis. Kognityvinė prieiga gali būti grindžiama tekstynais, psicholingvistiniais eksperimentais ar kitomis pasirinktomis priemonėmis. Laukiame ir su lingvistine semantika susijusių trapdiscplininių darbų. Be to, kviečiame kelti ir metodologijos pritaikymo baltų kalboms ar naujų metodologijų klausimus. 

 

Literatūra

Registracija: 


Jei norite skaityti pranešimą šioje sekcijoje, prašome užpildyti registracijos formą (bus paskelbta 2025 m. vasarį).