Organizatoriai:
Aprašymas:
Teminės sekcijos tikslas – sutelkti baltų kalbų tyrėjus, besidominčius skiemenų, žodžių ir didesnių kalbos vienetų bei su jais susijusių morfemų segmentinės sandaros sąveika. Jau nekart pastebėta, kad ši sąveika dažnai atlieka esminį vaidmenį baltų kalbų fonetinėje ir morfologinėje raidoje. Iš segmentinės fonologijos ir prozodijos sankirtos tyrimuose pasiektų įžvalgų minėtini tokie fundamentalūs atradimai kaip Leskieno dėsnis lietuvių kalboje ar žodžio galo skiemenų raidos dėsniai latvių kalboje.
Pastaraisiais metais ypač išaugęs dėmesys baltų kalbų prozodijai ir jos galimai sąveikai su segmentine fonologija bei morfologija, skatinantis naujas įžvalgas ir hipotezes. Iš ryškesnių pasiekimų galima paminėti, pvz.: Majer 2017 (apie esamojo laiko veikiamuosius dalyvius); Villanueva Svensson 2017/18 (apie i apokopę); 2019 (apie infinityvo galūnes); 2020 (apie rytų baltų postpozicinius vietininkus); Wandl 2022 (apie įvardžiuotinius būdvardžius); Bolotov & Oslon 2019 ir Oslon 2023 (apie sinkopę ir postpozicinių vietininkų darybą); Fries 2022 (apie asmeninių įvardžių daugiskaitos genityvą, ir rytų baltų tarmių tariamąją nuosaką). Iš žodžių darybos tyrimų galima atkreipti dėmesį, pvz., į: Rinkevičius 2018 (apie latvių kalbos vardažodžių priesagas); Hill et al. 2019 (apie rytų baltų kalbų preverbus).
Kaip matyti, prozodijos tyrimai atveria naujas, dar tik pradedamas atrasti istorinės fonologijos ir ypač istorinės morfologijos perspektyvas. Be to, išsami baltų kalbų prozodinių pakitimų rekonstrukcija, atlikta atsižvelgiant į jų sudėtingą sąveiką su segmentine fonologija ir morfologija, gali pasitarnauti ir kaip modelis panašiems kitų giminiškų kalbų grupių tyrimams.
Sekcijoje laukiami pranešimai apie visus prozodinės raidos aspektus ir su ja susijusius klausimus. Galimos temos apima (tačiau neapsiriboja):
- naujų prozodinės raidos dėsnių nustatymą ir žinomų dėsnių kirtiką;
- naujų prozodinės ir segmentinės fonologijos sąveikos modelių nustatymą;
- naujų prozodinių ir/ar prozodijos nulemtų segmentinių pakitimų veikimo sričių nustatymą;
- klitikų sintaksinio elgesio ir segmentinės raidos tyrimus;
- univerbacijos procesų ir jų poveikio prozodijai ar morfologijai tyrimus.
Literatūra
- Bolotov, S.G. & M.V. Oslon. 2019. “Pravilo Leskina-Otrembskogo-Smočin’skogo” i mnimye izključenija iz zakona de Sossjura. Balto-slavjanskie issledovanija 20. 55-91.
- Fries, Simon. 2022. Über die Variation bū́tų ~ bū́t und mū́sų, jū́sų ~ mū́s, jū́s im Litauischen und ihren Hintergrund in den prosodischen Verhältnissen des Urostbaltischen. Baltu Filoloģija 31(2). 4-47.
- Hill, Eugen, Daniel Daniel Kölligan, Corinna Scheungraber & Michael Frotscher. 2019. The development of prefixation in time and space. Ditropic clitics and prosodic realignment in dialects of Indo-European. Transactions of the Philological Society 117(2). 157-198.
- Majer, Marek. 2017. Lith. vedą̃ = Sl. *vedǫtь̍: the accentuation of the nom. pl. of active participles as further proof of finite origin. Baltistica 52(1). 5-32.
- Oslon, M.V. 2023. Ešče k voprosu o proisxoždenii litovskix inessiva i illativa. Slavjanskoe i balkanskoe jazykoznanie 23. 257-291.
- Rinkevičius, Vytautas. 2018. Latvių kalbos vardažodžių priesagų priegaidžių kilmė. Baltistica 53(2). 187-229.
- Villanueva Svensson, Miguel. 2017/2018. The conditioning of the Balto-Slavic i-apocope. Münchener Studien zur Sprachwissenschaft. 71(2). 277-304.
- Villanueva Svensson, Miguel. 2019. The infinitive in Baltic and Balto-Slavic. Indo-European Linguistics 7. 194-221.
- Villanueva Svensson, Miguel. 2020. Balto-Slavic accentology, Auslautgesetze, and the Baltic secondary local cases. Baltistica 55(1). 5-42.
- Wandl, Florian. 2022. Superlative morphology from syntax: Slavic nai-/naj- and internal definiteness marking in Old Lithuanian. Transactions of the Philological Society 120(1). 103-127.
Registracija:
Jei norite skaityti pranešimą šioje sekcijoje, prašome užpildyti registracijos formą (bus paskelbta 2025 m. vasarį).