Istorinės morfologijos ir sintaksės sankirtoje: baltų kalbų veiksmažodis diachroniniu aspektu

 

Organizatoriai:

 

Aprašymas:

Baltų kalbos yra paplitusios palyginti nedidelėje geografinėje erdvėje ir turbūt todėl nei tipologijoje, nei istorinėje kalbotyroje nėra susilaukusios tiek dėmesio kiek germanų, romanų ir slavų šakų atstovės. Nepaisant to, baltų kalbose galima aptikti daug įdomios medžiagos – ir dėl išskirtinių tipologinių ypatybių, ir dėl intriguojančių (ir subtilių) istorinių pokyčių (plg. Arkadiev, Holvoet & Wiemer 2015: 62–66). Nors dažnai pabrėžiami baltų kalbų fonologiniai archaizmai, jose yra išlikusių ir daug senoviškų morfologinių ypatybių (plg., pvz., Nau & Spraunienė 2021: 211 apie baltų kalbų būsimojo laiko priesagą). Kita vertus, šios kalbos nuo savo giminaičių skiriasi įvairiausiais morfologiniais ir sintaksiniais savitumais. 

Baltų kalbose mokslininkus ypač domina turtinga veiksmažodžio morfologijos sistema. Viena vertus, šios kalbos pranoksta seseriškas slavų kalbas tuo, kad paveldėtieji darybos elementai buvo įtraukti į sintetinių žymiklių sistemą, kur visos šaknys gali turėti daugiau ar mažiau darinių, susijusių diatezės ir akcionaliniais (Aktionsart) santykiais (Arkadiev, Holvoet & Wiemer 2015: 65–66; Villanueva Svensson 2020: 382–83). Tie dariniai skiriasi įvairiomis priesagų, balsių ir priegaidžių kaitų kombinacijomis (plg., pvz., Petit 2004 and Pakerys 2021) ir gali perteikti labai specializuotas reikšmes, pavyzdžiui, deminutyvinę arba intensyvinę. Kita vertus, baltų kalbos pasižymi tuo, kad jos išskirtinai išlygino esamojo ir būtojo laiko kamienų sistemas pasiremdamos tranzityvumo opozicija (Schmid 1966, 1967). 

Kalbant apie konkrečias veiksmažodžio kategorijas, minėtinos pastaraisiais metais pagyvėjusios diskusijos dėl jų istorinės raidos, pavyzdžiui, rytų baltų tariamosios nuosakos atveju (plg. Petit 2018 ir Fries & Hill 2022). Veiksmažodžio morfosintaksės dalykai, tokie kaip valentinės kaitos, rikiuotė, rūšis, diskursinė sąranga (taksis), evidencialumas ir laiko, aspekto bei modalumo (TAM) sistema, susilaukė dėmesio ir iš istorinio lyginamojo, ir iš tipologinio požiūrio taško (žr. Holvoet 2014, 2020, Holvoet & Nau 2015, 2016). 

Šioje sekcijoje siekiame suburti mokslininkus, kuriuos domina ir bendroji istorinė baltų kalbų veiksmažodžio morfosintaksė, ir siauresnės jos sritys. Sąvoką „istorinė“ vartojame plačiąja prasme, omenyje turėdami ir seniausius laikus (tai indoeuropietiškoji perspektyva), ir pakankamai neseniai įvykusius pokyčius, fiksuotus, sakysim, senuosiuose lietuvių tekstuose. Todėl sekcijoje laukiami visi pranešimai, kuriuose būtų nagrinėjama baltų kalbų veiksmažodžio kategorijų raida iš morfologinės arba (morfo-)sintaksinės perspektyvos. Tinkamos visos temos, įeinančios į bendrą istorinės baltų kalbų veiksmažodžio morfosintaksės lauką, įskaitant (bet neapsiribojant): 

  • Konkrečių veiksmažodžio kategorijų, formantų ir šaknų kilmė ir raida 
  • Istorinė baltų kalbų veiksmažodžio konstrukcijų ir funkcinių kategorijų interpretacija 
  • Kalbų sąveikos reiškiniai, susiję su baltų kalbų veiksmažodžio raida 

 

Literatūra 

  • Arkadiev, Peter, Axel Holvoet, & Björn Wiemer. 2015. Introduction: Baltic Linguistics – State of the Art. In P. Arkadiev, A. Holvoet & B. Wiemer, (eds.), Contemporary approaches to Baltic linguistics, 1–110. Berlin: Mouton De Gruyter. 
  • Fries, Simon & Eugen Hill. 2022. Insights into the diachrony of the East Baltic subjunctive mood. Baltistica 57(1). 5–44. 
  • Holvoet, Axel (ed.). 2014. Grammatical relations and their non-canonical encoding in Baltic. Amsterdam: Benjamins. 
  • Holvoet, Axel. 2020. The middle voice in Baltic. Amsterdam: Benjamins. 
  • Holvoet, Axel & Nicole Nau (eds.). 2015. Voice and argument structure in Baltic. Amsterdam: Benjamins. 
  • Holvoet, Axel & Nicole Nau (eds.), 2016. Argument realization in Baltic. Amsterdam: Benjamins. 
  • Nau, Nicole & Birutė Spraunienė. 2021. Future tense and narrativity. Baltic Linguistics 12. 209–47. 
  • Pakerys, Jurgis.  2021. Obligatory features of Lithuanian verbal inflection classes. In P. Arkadiev, J. Pakerys, I. Šeškauskienė & V. Žeimantienė (eds.), Studies in Baltic and other languages: A Festschrift for Axel Holvoet on the occasion of his 65th birthday, 268–90. Vilnius: Vilnius University Press. 
  • Petit, Daniel. 2004. Apophonie et catégories grammaticales dans les langues baltiques: Linguistique baltique et comparaison indo-européenne. Leuven: Peeters. 
  • Petit, Daniel. 2018. Between syntax and semantics: The origin of the East Baltic conditional mood. Indogermanische Forschungen 123. 211–46. 
  • Schmid, Wolfgang. 1966. Baltische Beiträge IV. Indogermanische Forschungen 71. 286–96. 
  • Schmid, Wolfgang. 1967. Baltische Beiträge V. Indogermanische Forschungen 72: 116–22. 
  • Villanueva Svensson, Miguel. 2020. The Balto-Slavic ā-aorist. Transactions of the Philological Society 118. 378–400. 

 

Registracija: 

Jei norite skaityti pranešimą šioje sekcijoje, prašome užpildyti registracijos formą (bus paskelbta 2025 m. vasarį).