Latgaliečių kalba ir kiti baltų kalbų regioniniai variantai: tarpdalykiniai sprendimai ir tyrimo galimybės

 

Organizatoriai:

 

Aprašymas:

Tradiciškai sociolingvistikoje baltų kalbos, tokios kaip lietuvių ar latvių, kurios yra pagrindinės kalbos atitinkamoje šalyje, bet kurių vartojimas tarptautiniu mastu yra ribotas, nėra vadinamos „mažiau vartojamomis kalbomis“ (lesser-used languages). Tačiau ir šių kalbų gyvybingumui didelę įtaką daro kalbėtojų skaičius, lingvistinės nuostatos, jų oficialus statusas, šiuolaikinių norminių šaltinių rengimas, kalbos dokumentacija, skaitmeninių sprendimų pasiūla ir kiti veiksniai (UNESCO 2003). Be lietuvių ir latvių bendrinių kalbų, tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje vartojamos įvairios regioninės kalbų atmainos, kurių gyvybingumui ne mažiau svarbus kalbėtojų skaičius, kalbinės nuostatos, vartosenos dokumentavimas ir kiti veiksniai. 

Latgaliečių kalba yra ryškiausia iš visų regioninių baltų kalbų atmainų; ji turi seniausias kalbos vartojimo tradicijas ir platų šiuolaikinės vartosenos spektrą, įskaitant rašytinę formą. Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) latgaliečių kalbą greta latvių bendrinės kalbos įvardijo kaip vieną iš latvių kalbos atmainų, kuri vystosi ir pagal kalbos gyvybingumo skalę jau nebeapibūdinama kaip nykstanti, bet kaip stabili (Eberhard, Simons, Fennig 2024). Skaitmeninės integracijos požiūriu ji apibūdinama kaip kylanti aukštyn, turinti plėtros potencialą (ten pat). Latvijoje kasdien ją vartoja apie 8% gyventojų, Latgaloje – apie trečdalis (Oficiālās statistikas portāls 2023). Kad kalba ir toliau visapusiškai vystytųsi ir išlaikytų prestižą, jai taip pat reikia lingvistinio pagrindimo: fundamentinių teorinės kalbotyros tyrimų ir taikomųjų kalbos ugdymo, vartojimo ir skaitmeninių sprendimų tyrimų. 

Šiuo metu Lietuvoje ir Latvijoje vartojami ir kiti regioniniai baltų kalbų variantai, pavyzdžiui, žemaičių tarmė vakarų Lietuvoje, tamniekų tarmė Latvijos Kuržemės regione ir kt. Todėl ši teminė sekcija kviečia teikti paraiškas mokslininkus, kurių interesai susiję tiek su latgaliečių, tiek su kitais regioniniais baltų kalbų variantais šiose tyrimų srityse: 

  • kalbos dokumentacija, rankraščiai, skaitmeninimas (tiek tautosakos ir kitų senųjų tekstų, tiek šiuolaikinių tekstų ir jų atranka tekstynams, norminimo problemos ir t. t.); 
  • normatyvinių šaltinių kūrimas (gramatikos klausimai ir leksikografija); 
  • kalbos vartojimas įvairiose sociolingvistinėse srityse (žiniasklaida, švietimas, šeima ir kt.); 
  • kalbinės nuostatos, kalbos prestižas ir kiti klausimai, turintys įtakos kalbos praktikai; 
  • regioninių kalbų sąveika su nacionalinėmis, mažumų ir kt. kalbomis daugiakalbystės kontekste. 

Taip pat į visas minėtas sritis persismelkia skaitmeninė humanitarika, kuri yra svarbus įvairių duomenų gavybos, lingvistinės ir tarpdisciplininės analizės ir nevaržomų jų tyrinėjimų pagrindas. Regioninių kalbų ar jų atmainų kontekste skaitmeniniai sprendimai, techninės galimybės naudotis platformomis, interneto svetainėmis ir skaitmeninėmis priemonėmis yra vertinga, atsižvelgiant į ribotus finansinius ir žmogiškuosius išteklius. Teminėje sesijoje tyrėjai kviečiami pasidalyti patirtimi, kaip įvairios skaitmeninės galimybės paveikė, pakeitė ar transformavo tradicinius požiūrius ir metodus humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimuose, ypač susijusius su regioninėmis kalbomis ir kultūromis. Tačiau skaitmeniniai sprendimai nėra pagrindinis šios sekcijos tikslas, todėl kviečiame į sekciją registruotis ir tyrėjus, dirbančius su klasikiniais tyrimų metodais ir požiūriais. 

 

Literatūra 

 

Registracija: 

Jei norite skaityti pranešimą šioje sekcijoje, prašome užpildyti registracijos formą (bus paskelbta 2025 m. vasarį).